Kasdienėje kalboje „romantinis filmas“ ir „melodrama“ dažnai sumetami į vieną stalčių: „ai, ten apie meilę, daug jausmų“. Tačiau kine šie žanrai veikia skirtingai – ne tik tonu, bet ir tuo, kokį santykio vaizdą jie kuria, kokiais instrumentais spaudžia žiūrovo emocijas ir kokią „meilės logiką“ pateikia kaip normą. Jei rašai apie kiną, rekomenduoji filmus ar tiesiog nori geriau suprasti, kodėl vieni filmai guodžia, o kiti išsunkia, skirtumas tarp žanrų yra labai praktiškas.
Paprasčiausiai tariant, romantiniai filmai dažniau remiasi santykio dinamika, o melodramos – emocijos „aukšta įtampa“ principu. Šiame straipsnyje paaiškinsiu, ką tai reiškia realiai: kaip atpažinti, ką žiūri, ko tikėtis iš istorijos ir kodėl šie žanrai turi skirtingą poveikį žiūrovui.
Kas yra romantinis filmas
Romantinis filmas (romance) dažniausiai yra apie santykio gimimą, augimą arba išbandymą, kuriame esminė ašis – dviejų žmonių ryšio dinamika. Tai nereiškia, kad nėra konflikto. Bet konfliktas čia dažniausiai yra „sprendžiamas“ per pažinimą, pasirinkimą, kompromisą, atsakomybę arba brandą. Romantinio filmo tikslas – parodyti, kaip santykis keičia žmones, ir ar jie pasirenka būti kartu.
Romantiniuose filmuose dažnai svarbu:
- chemija ir dialogai;
- situacijos, kuriose atsiskleidžia charakteriai;
- smulkūs gestai ir pasirinkimai, kurie kuria intymumą;
- tonas, kuris dažnai palieka erdvės šilumai, humorui ar vilčiai.
Prieš pereinant prie melodramos, verta pabrėžti: romantinis filmas nebūtinai yra „lengvas“ ar „saldaus skonio“. Jis gali būti ir liūdnas, ir komplikuotas. Skirtumas yra ne liūdesyje, o konstrukcijoje: jis labiau domisi santykio architektūra nei emociniu „sprogimu“.
Kas yra melodrama
Melodrama yra žanras, kuriame emocija yra variklis, o situacijos dažnai sukonstruotos taip, kad žiūrovui būtų sunku likti neutraliam. Čia konfliktas dažnai yra didesnis, aštresnis, dramatiškesnis: liga, netektis, socialiniai barjerai, neištikimybė, paslėptos tiesos, moralinės dilemos. Melodrama dažnai siekia maksimalios empatijos: ji nori, kad tu jaustum stipriai.
Melodramose įprastai matysi:
- aukštą emocinę temperatūrą (ašaros, ultimatumai, staigūs lūžiai);
- muziką ir režisūrą, kurios „veda“ į jausmą;
- ryškius kontrastus: laimė vs tragedija, artumas vs praradimas;
- likimo, neteisybės, aukos motyvus.
Svarbu: melodrama nėra „blogesnė“ ar „pernelyg“. Ji tiesiog turi kitą tikslą – emocinę patirtį. Ji dažnai veikia kaip saugi erdvė išgyventi jausmus, kurių realybėje žmogus vengia arba neturi kur išlieti.
Pagrindinis skirtumas: santykio logika vs emocijos mechanika
Žiūrovui skirtumas labiausiai pasimato ne iš pavadinimo, o iš to, kaip istorija juda. Romantinis filmas dažnai klausia: „Ar šie du žmonės tinka vienas kitam? Kaip jie mokosi būti kartu?“ Melodrama dažniau klausia: „Kiek šis ryšys kainuos? Kiek bus prarasta? Ar meilė atlaikys tragediją?“
Štai kodėl sakome, kad romantiniai filmai remiasi santykio dinamika: dinamika yra procesas. Melodrama remiasi emocijos „aukšta įtampa“ principu: emocija čia yra kulminacijų grandinė.
Prieš pateikiant konkrečius požymius, verta vieną kartą aiškiai įvardinti: abu žanrai gali būti apie meilę, bet jų „meilės vaizdas“ skiriasi.
Kaip atpažinti, ką žiūri: praktiniai požymiai
Kartais filmas būna mišrus, bet dažnai užtenka kelių signalų, kad suprastum, koks tonas vyrauja.
Romantinis filmas labiau tikėtinas, jei:
- konfliktas kyla iš charakterių skirtumų, o ne iš tragedijų;
- daug scenų, kuriose žmonės tiesiog bendrauja (ir tai yra įdomu);
- istorija juda per pasirinkimus, o ne per „likimo smūgius“;
- jausmas pabaigoje dažnai yra šviesesnis, net jei ne „happy end“.
Melodrama labiau tikėtina, jei:
- konfliktas yra didelis ir dažnai „nepataisomas“;
- istorijoje daug ultimatumų, netekčių, išdavysčių, slėpinių;
- muzika ir vaizdas aiškiai spaudžia į emociją;
- kulminacijos dažnos ir stiprios, o tonas – intensyvus.
Po šio atskyrimo svarbu pasakyti: jeigu žmogus sako „romantika man nepatinka“, dažnai jis turi omeny melodramą. O jei sako „melodramos per sunkios“, dažnai jam tiktų romantinis filmas, kuriame daugiau santykio subtilumo ir mažiau emocinio perkrovimo.
Kodėl šie žanrai žiūrovui veikia skirtingai
Žanrai yra ne tik etiketės – jie yra pažadai. Romantinis filmas dažnai pažada: „bus artumo, bus chemijos, bus pažinimo“. Melodrama pažada: „bus jausmų, bus lūžių, bus išgyvenimo“.
Psichologiškai tai svarbu dėl lūkesčių. Jei žmogus tikisi šilto, lengvesnio vakaro, o gauna melodramą su tragiškais posūkiais, jis jausis „apsunkęs“ ir nusivylęs – nors filmas gali būti puikus. Ir atvirkščiai: jei žmogus tikisi ašarų ir katarsio, o gauna lengvą romantinę komediją, jis gali pasakyti „kažkaip paviršutiniška“, nors tai tiesiog kitas žanrinis tikslas.
Prieš pateikiant trumpą patarimų bloką, verta suprasti: pasirinkti žanrą pagal nuotaiką yra ne „skonio trūkumas“, o sąmoningas emocinės higienos veiksmas.
- Jei esi pavargęs ir nori šilumos – dažniau tiks romantiniai filmai.
- Jei nori išsikrauti, išjausti, „pravirkti“ – dažniau suveiks melodramos.
- Jei žiūri dviese – verta susitarti, ar norite santykio istorijos, ar emocinės audros.
Po šių punktų prisimink: žanras nėra „kokybės“ indikatorius. Jis yra patirties indikatorius.
Mišiniai: kai romantika ir melodrama susilieja
Realus kinas dažnai nešvarus – daug filmų balansuoja tarp romantikos ir melodramos. Santykis gali būti subtilus, bet aplinkybės – tragiškos. Arba emocija gali būti aukšta, bet istorija vis tiek remiasi santykio branda.
Tokiais atvejais naudinga žiūrėti, kas yra pagrindinis variklis: ar filmas labiau rodo, kaip jie mokosi būti kartu, ar labiau rodo, kaip jie išgyvena likimo smūgius. Tai ir pasakys, kur žanras svyra.
Pabaigai: kodėl šis skirtumas praktinis
Skirtumas tarp romantinių filmų ir melodramos nėra akademinis. Jis tiesiogiai lemia, kokią emocinę patirtį gausi ir ar tavo lūkesčiai sutaps su tuo, ką filmas siūlo. Romantinis filmas dažniau duoda santykio subtilumą, dialogą, chemiją ir pasirinkimų logiką. Melodrama dažniau duoda emocinį katarsį, didelius konfliktus ir aukštą įtampą.