Visas liaudies menas po nepriklausomybės atgavimo prarado savo reikšmę, pamažu imta jį stilizuoti bei sprausti į normas. Šiais laikais vis dažniau liaudies menas yra labiau vaidinamas nei natūraliai egzistuojantis. Puikus pavyzdys tokios šventės kaip Užgavėnės arba Kaziuko mugė. Per Užgavėnes kiekvienas šventės lankytojas gali išmėginti senovinius lietuvių liaudies žaidimus, burtus ar amatus, tai ir būtų vaidinamas liaudies menas. Be to šiuolaikinis pirčių ir kaimo turizmo sodybų architektūrinis dizainas taip pat gali būti pavadintas vaidinamu liaudies menu. Bet nėra tame nieko blogo, suprantama, kad laikai keičiasi ir vis gausėja greitai dygstančių modernių pastatų, tačiau kur ne kur žalumoje vis dar atkartojama liaudies architektūra, kuri tampa preke turizmui.
Tokios jau minėtos šventės kaip Užgavėnės ir Kaziuko mugė taip pat yra gera proga nusipirkti tautodailės dirbinių, kurių šiokiomis dienomis reikia gerai paieškoti. Atrodo, kad tautodailės dirbinių amatininkai lyg kokie Kalėdų seneliai — pasirodo tik per šventes. O įprastai turgeliuose kasdien neprekiauja. Tiesa, šių laikų modernūs amatininkai vis dažniau turi savo internetines svetaines, kuriose pateikia savo gaminius potencialiems pirkėjams.
Tautodailės dirbiniai
Kailiadirbių dirbiniai — pirkėjus labai viliojantys ir deja, bet toli gražu ne kiekvienam įperkami. Kailinės kepurės, pirštinės, aksesuarai (raktų pakabukai primenantys gyvūno uodegą, rankinės…), liemenės, kailiniai ir kt. Kailiadirbystė yra brangiai atsieinantis amatas, įkainojus jo gamybai skirtas išlaidas ir tautodailės amatininko darbą rezultate gauname puikius kailiadirbystės dirbinius, kuriais gali pasilepinti ne visi.
Keramika — didesniam pirkėjų ratui prieinami tautodailės dirbiniai. Ąsočiai, vazos, puodeliai, lėkštės, čenachams gaminti skirti moliniai indai, įvairios molinės dekoracijos, aksesuarai ir papuošalai. Tiesa, keramika yra gan populiari, galbūt todėl, kad savo kaina yra prieinamesnė nei kai kurie kiti amatai. Lietuvoje yra keramikos būrelių, kuriuos gali lankyti ir vaikai, ir suaugę.
Tekstilė — apima pluošto (augalinės arba gyvulinės kilmės, pvz.: bambukas ir vilna) verpimą, dažymą įvairiomis technikomis bei medžiagos gamybą. O medžiagos gamybos technikos (kaip ir dažymo) yra įvairios, kurios reikalauja specialių žinių ir praktikos: nėrimas vašeliu, audimas, verpimas, mezgimas (virbalais arba rankomis) bei rišimas. Kiekviena medžiagos gaminimo technika turi galybę savo raštų, kurių išmokti galima iš senelių, mamų, knygų arba dabar jau ir iš interneto (straipsniai, nuotraukos ir video).