Seniausios teatro šaknys — Graikijoje. Pradžių pradžia ir teatro pamatai tai: piešiniai ant uolų sienų, žmonių leidžiami įvairiausi garsai bei judesiai, pozos. Teatras yra visų meno rūšių (dailės, šokio ir muzikos) samplaika. Dailė teatre kuria scenografiją, butaforinius daiktus ir kita. Muzika padeda sukurti nuotaiką, atmosferą, atkartoti norimą epochą ar dešimtmetį. Na, o šokis užpildo erdvę judėjimu, šokyje telpa ir gestai, ir kūno kalba — visa tai, kas traukia žmogaus akį. Tačiau kaip žinoti ar reginys patiks, kai eini į konkretų spektaklį pirmą kartą?
Dažnam iš mūsų apsispręsti padeda teatro rūšis arba kitaip — spektaklio žanras
Egzistuoja įvairios teatro rūšys, kalbant apie jas, dažniausiai turimi galvoje spektaklių žanrai. Jų yra įvairių, šį kartą aptarsime populiariąją dramą.
Draminiuose literatūros kūriniuose istorija pasakojama veikėjų dialogais ir monologais. Siužetas vystomas pokalbiais, monologiniais svarstymais ir diskusijomis. Šis literatūros žanras neturi ilgų aprašymų apie tai koks tvyro kvapas, kaip atrodo veikėjai, kaip jaučiasi ar kur gyvena. Visa tai aprašoma trumpais komentarais, kurie dramos kūriniuose vadinami — remarkomis.
Draminis literatūros kūrinys yra absoliučiai išpildomas meniškai tik tada kai jis atvaizduojamas spektaklyje. Tuomet drama siužetą vaizduoja nebe tik dialogais ir monologais (ar bet kokiu pasakojimu, jei tai drama-romanas), o vaizdiniais, kurie yra tokie svarbūs teatro mene.
Štai pagrindinės teatro rūšys kalbant tik apie dramos žanro spektaklius:
- komedija,
- tragedija,
- tragikomedija,
- baletas,
- opera ir operetė.
Taip pat šalutiniai dramos žanrai:
- šalutiniams, mažesnę svarbą turintiems dramos žanrams priskiriamas ir kai kur pagrindiniu laikomas tragikomedijos žanras;
- farsas;
- ferija,
- intermedija,
- vodevilis,
- melodrama ir kt.
Viduramžiais buvo populiarūs žanrai — moralitetas ir misterija, tačiau išnyko.
Dramos tradicijos skirtingose kultūrose
Nors drama yra viena, tačiau skirtingose tautose ji pasireiškė ne vienodai. Savitas dramos tradicijas ir savo protėvių paveldėjo graikai, japonai, kinai, indai ir indėnai. Lietuvos teatro tradicijų galima ieškoti mitologijoje, liaudies papročiuose, pagonių kulte ir tautosakoje.