Meno galerijos Vilniuje

Lina/ lapkričio 18, 2021/ Mada, Meno studijos, Muziejai, galerijos/

Pabandykite viena ranka suskaičiuoti žinomų meno galerijų skaičių. Du trys? O gal reikia rankų? Galerijų yra daug įvairių, jų daugėja ir pasaulyje, ir Lietuvoje. Tai tik įrodo, kad menas ir kultūra vis labiau artėja prie žmonių. Kiekviena galerija yra skirtinga ir turi specifinę veiklos sritį: fotografijos galerijos, paveikslų galerijos, skulptūrų galerijos, šiuolaikinio meno galerijos, šiuolaikinio meno galerijos ir tt begalė. Tačiau galerijos klasifikuojamos ne tik pagal eksponuojamą meną, bet ir pagal tam tikrus tipus.

Literatūroje galima rasti penkių tipų galerijas

Literatūroje galima rasti penkių tipų galerijas: galerijos, kurios nuomoja patalpas menininkų pasirodymams (jos neatstovauja menininkams kaip šeimininkas); neatstovauja menininkams ar jų kūriniams, tačiau savininkai perka ir parduoda turimą meno turtą ir priima kitos galerijos, kuriose parduodamas menas; galerijos, kuriose retai rengiamos pavienių menininkų ar grupinės (kelių menininkų) parodos (dažniausiai nedidelės galerijos, kurios veikia tik parodos metu); galerijos, kurios palaiko ilgalaikę partnerystę su menininkais (jos prekiauja su menininkais ir veikia kaip jų agentai čia parduoda menininkų darbus); privatūs meno prekiautojai, kaip menininkų agentai, tačiau neturi savo privačių galerijų.

Meno galerijos ir parodos, kurias galite rasti Vilniuje:

Šiemet Lietuvos parodų ir konferencijų centre „Litexpo“ vykusi meno mugė „ArtVilnius 21“ subūrė 56 galerijas iš 12 pasaulio šalių. Mugėje buvo demonstruojamos privačios tarptautinės meno kolekcijos, instaliacijos, skulptūros ir performansai, LRT studijoje vyko susitikimai, diskusijos ir paskaitos su menininkais. „ArtVilnius 21“ pasiekė brandą – surinkti įdomūs menininkai, stipriai patobulėjo darbų eksponavimo kokybė, nagrinėjamos aktualios temos, iš kurių galima susidaryti ir meninių, ir socialinių, ir netgi politinių aktualijų žemėlapį. Mugėje paliečiamos ir pasaulyje gana naujos – kriptomeno NFT – tendencijos. Visa tai reiškia, kad šiuolaikinio meno mugė laiko padėjusi ranką ant pulso. Jeigu galerija labiau orientuojasi į komercines paslaugas, ji turi turėti įvairių žanrų, stilių, autorių, atlikimo technikos kūrinių, kad būtų patenkinti skirtingų klientų poreikiai.

Vilniuje, Šv. Paroda „Archyvas“ atidaryta Chengye gatvės galerijoje, kurioje sukaupta daugiau nei 70 lietuvių keramikos dirbinių iš praeities dinastijų. Šios parodos tema – profesionalios keramikos 90-metis. Taip norima ne tik priminti, kaip ši meno tradicija susiformavo Lietuvoje, bet ir atkreipti žmonių dėmesį į keramiką kaip meno šaką. Audriaus Janušonio „Namelis prie upės“ greta Noros Blaževičiūtės skulptūros „Mano draugė“. Šiuos du darbus skiria 18 metų. Parodos „Archyvas“ organizatorių tikslas toks ir buvo – profesionalios keramikos Lietuvoje raidą pasakoti ne chronologiškai, bet gretinant skirtingų kartų keramikų darbus, leisti pačiam lankytojui nuspėti, atrasti, kada jie sukurti.

Parodų ciklas „Šiandien aš esu“ skirtas švenčiant Vilniaus vaikų ir jaunimo mokyklos įkūrimo 30-metį parodyti brandžius ir įdomius menininkus. Tai Lietuvos nepriklausomybės metais subrendę atviri, laisvi, drąsūs eksperimentai, bet ištikimi profesionalaus meno principams menininkai, kūrybinį kelią pradėję Vilniaus vaikų ir jaunimo meno mokykloje Jūratėje Stauskaitėje. Parodų ciklu „Šiandien aš esu“ siekiama skatinti ir skatinti kūrybiškas ir atsakingas šiuolaikines nuostatas. Svarbiausias kuruojamų parodų akcentas – pabrėžti autoriaus kūrybinę raišką, pagarbą profesiniams įgūdžiams, laisvą asmeninę raišką peržengiant žanro, stiliaus ir priemonių ribas. Parodoje susijungia Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokyklos pirmosios laidos mokinių Antano Zabielavičiaus ir Algimanto Palucko įvairialypė kūryba. Eksponuojami ne tik naujai sukurti, bet ir ankstesni darbai, taip pat archyvuose rasti eksponatai, nagrinėjantys vidinį konfliktą tarp žmogaus poreikio kurti ir išgyventi. Galerijos smarkiai prisideda prie menininko ir jo kūrybos viešinimo, reprezentavimo.