Šiais pastišo, popuri ir įvairių menų sintezės laikais darosi vis sunkiau apibrėžti atskiras sritis esamais terminais, todėl kuriami nauji. Prie to prisideda ir besivystančios technologijos, kurioms valdyti nebe užtenka vienos srities žinių. Geras garso operatorius turi išmanyti ne tik technikos galimybes, bet ir garsinamo renginio, kultūrinio reiškinio ar spektaklio subtilybes, kurios padeda norint gauti kuo geresnį rezultatą.
Anksčiau užteko žodžio „muzika“, tačiau dabar jo nepakanka ir visai neseniai atsirado terminas „garso menas“. Ši meno šaka yra kontekstualiai glaudžiai susijusi su medijomis, vizualiniais menais bei šių laikų muzika ir paprastai yra laikoma tarpdisciplinine meno šaka.
Kartais garso menas yra pavadinamas garso dizainu. Paprastai garso meno studijos yra dėstomos kaip viena iš multimedijos dizaino dalių.
Multimedijos dizaino dalys: interaktyvusis dizainas, animacija, audiovizualiniai menai (režisūra ir montažas) bei garso dizainas.
Garso menas (arba garso dizainas) — platų veiklų spektrą apimanti tarpdisciplininė meno šaka, kurios studijų metu būsimieji specialistai mokomi garso įrašymo technikų, įgyja audiovizualinių menų projektų įgyvendinimo praktikos bei pažįsta garso ir susijusios technikos veikimo principus. Kiekvienas garso menininkas privalo žinoti kaip veikia analoginė garso technika bei kiti jų veiklai reikalingi elektros prietaisai. Studentai taip pat mokosi įvairiomis sąlygomis paruošti įrašams techninę įrangą ir gausybės mikrofonų parinkti tinkamiausius įrašomiems garsams. Praktinių veiklų metu lavinamas gebėjimas parinkti projekto įgyvendinimui tinkamiausią optimaliausią programą, o konkrečiai audiovizualinio produkto gamybai — kompiliuoti garsus.